vogėtas

vogė́tas, -a adj. (1) NdŽ žr. vogiuotas: Vaikas vaikiškai ir padirbo: laukas vogė́tas, – reiks perakėt Sdb. vogė́tai adv. LVIV492, NdŽ, FrnW, Jnš, Ds: Kas vogė́tai aria, nekas ir auga Rz.